kudėkauti

kudė́kauti, -auja (-auna), -avo 1. žr. kudakuoti 1: Višta kudė́kauna, gal kiaušinį sudėjo Ds. Kogi te gaidys kudėkauna net rėkdamas – gal vanagas apstojo? Ds. 2. intr. prk. prastai dainuoti: Kas čia jų do giesmė – kudė́kauna kaip vištos Ds.